apvaginėti — NdŽ, KŽ; LL126 iter. dem. apvogti 1: Prievaizdas su akmistrine taip pat neišeis, nes abudu jį apvaginėja, kiek beįmanydami V.Myk Put. | prk.: Senapilio laikų viena kalba beliko ir ta pati vis labiau teršiama ir apvaginėjama Vaižg. Mes patys… … Dictionary of the Lithuanian Language
kluonininkas — kluonininkas, ė smob. (1) kluono prievaizdas: Dvaro kluonininko riebios karvės rš. Be ekonomo ir tijūnų, palivarkuose buvo sudaroma samdytinė šeimyna, ją sudarė rykūnė, dažnai vadinama akmistrine, mergos, bernai, skerdžius, piemenys, svirnininkas … Dictionary of the Lithuanian Language
rykūnė — rykū̃nė sf. (2) DŽ, KlK27,68 1. JbL195 žr. rykūnija: Be ekonomo ir tijūnų, palivarkuose buvo sudaroma samdytinė šeimyna; ją sudarė rykūnė, dažnai vadinama akmistrine, mergos, bernai, skerdžius rš. 2. sugulovė, paleistuvė: Šitai gulėjo jo rykūnė… … Dictionary of the Lithuanian Language
samdytinis — 1 samdytinis, ė adj. (1) NdŽ, samdytìnis (2) [K], Rtr; Sut, N 1. samdytasis, paimtasis į darbą: Be ekonomo ir tijūnų, palivarkuose buvo sudaroma samdytinė šeimyna; ją sudarė rykūnė, dažnai vadinama akmistrine, mergos, bernai, skerdžius, piemenys … Dictionary of the Lithuanian Language
svirnininkas — svirniniñkas sm. (2); BV152 psn. dvaro tarnautojas, kuris saugojo, prižiūrėjo svirnus: Be ekonomo ir tijūnų, palivarkuose buvo sudaroma samdytinė šeimyna; ją sudarė rykūnė, dažnai vadinama akmistrine, mergos, bernai, skerdžius, piemenys,… … Dictionary of the Lithuanian Language
taladuoti — taladuoti, uoja, ãvo intr. tabaluoti, maskatuoti: Kunigas an kumelės pirma joja, ė akmistrinė negyva pririšta an kumelio paskui kunigą taladuoja (ps.) Švnč. ◊ liežuviù taladuoti niekus plepėti, taukšti: Taladuoja liežuviù kai netrintais ratais … Dictionary of the Lithuanian Language
čečenimas — čečẽnimas sm. (1), čečẽnimos ind. → čečenti 3. | refl.: Išnyko už durų, iš už kurių pasigirdo garsus čečenimos su akmistrine Vaižg … Dictionary of the Lithuanian Language